užlaidžia

užlaidžià sf. (4), ùžlaidžia (1) PnmR 1. žr. užlaidas 1: Balkių galai jau visai sutrešo – ùžlaidžios čiut čiut laikos Žž. 2. žr. užlaidas 3: Nešk ir paslėpk tuos daiktus ant užlaidžios Brž. Kur stūmas? – Ant užlaidžiõs PnmR. Ant ùžlaidžių padėsim, ir neras niekas Kš. 3. J.Jabl(Kp), RdN, Šd žr. užlos 1. 4. Ds žr. užlaida 5. 5. PnmR prk. aplaidžia, neganda, užkerėjimas: Užlaidžia, pone Dieve, su savo vištom visus miežius patalan nuvarė! An. Gal kokia užlaidžia tiem mūsų paršam: dvesia ir dvesia Kp.